Monster High lėlės jau ilgą laiką neduoda man ramybės. Maža to, kad šios dvigalvės monstrės su kūno irimo požymiais ir iltimis buvo pasiūlytos mergaitėms, tai jos dar ir tapo vienu geidžiamiausių žaislu per paskutinį penkmetį. Gamintojas (Mattel Inc.) atakavo vaikus iš visų pusių (plačios reklaminė ir socialinė kampanijos, prekinio ženklo ėjimas į kitas kategorijas, tokias kaip kanceliarija ir drabužiai ir, svarbiausiai, filmukai) ir jie pakibo. Dauguma tėvų buvo/ būna šokiruoti kontroversiška lėlės išvaizda, bet, galu gale, pasiduoda savųjų princesių užgaidoms. Jei netyčia kas nors nežino apie ką aš čia kalbu, prašome susipažinti - Monster High, naujos kartos mėgstamiausios lėlės.
Lėlės atsirado 2010 metais ir, galima sakyti, surinko savyje visas tuometines madas.
Barbės nors ir gyvuoja, bet jau nežadina tokio susidomėjimo. Jos neapaugusios vampyriškomis istorijomis, jos neturi paauglių problemų, jos, jei taip galima sakyti, per daug elegantiškos ir standartinės. Šiuolaikiniai vaikai labai savarankiški ir pratinami vengti šabloniškumo, būti išskirtiniais. Štai kodėl Barbės pasistumia, užleisdamos vietą iš koto verčiančioms kolegėms.
Didžiagalvės, keistų figūrų lėlės jau buvo išpopuliarėjusios Bratz (MGA Entertainment) pagalba. Beje Mattel ilgai bylinėjosi su paskutiniąja, dėl atseit pavogtų eskizų ir liko pralaimėjusi. Tačiau pagaminusi savas didžialūpes lėles Mattel atsigriebė už viską.
Nors jau kelis metus iš eilės, lėlių pardavimai silpsta, iš žaislų parduotuvių ir vaikų kambarių lėlės trauktis neplanuoja.
Prieš pradėdant aimanuoti "kur ritasi pasaulis",pagalvokite kuo blogos ir ar tikrai blogos šitos lėlės.
Pirma, nereikia pamiršti, kad lėlės yra fashion dolls , todėl turi atspindėti šiuolaikines šukuosenų, drabužių ir, atsiprašau, bet figūrų madas. Jų negalima tapatinti su kūdikius vaizduojančiomis lėlėmis.
Pažvelgus į šiuolaikinius kutiurjė eskizus, tikrai neliks klausimų kodėl Mattel savo lėlėms parinko tokias proporcijas. Tada atkreipkime dėmesį ir į 60-tųjų eskizus ir pamatysime ten kiek klasikiškesnį, labiau "barbišką" moters įvaizdį. Taigi, lėlės yra mūsų laikmečio atspindys, patinka jis mums ar ne.
Barbės nors ir gyvuoja, bet jau nežadina tokio susidomėjimo. Jos neapaugusios vampyriškomis istorijomis, jos neturi paauglių problemų, jos, jei taip galima sakyti, per daug elegantiškos ir standartinės. Šiuolaikiniai vaikai labai savarankiški ir pratinami vengti šabloniškumo, būti išskirtiniais. Štai kodėl Barbės pasistumia, užleisdamos vietą iš koto verčiančioms kolegėms.
Didžiagalvės, keistų figūrų lėlės jau buvo išpopuliarėjusios Bratz (MGA Entertainment) pagalba. Beje Mattel ilgai bylinėjosi su paskutiniąja, dėl atseit pavogtų eskizų ir liko pralaimėjusi. Tačiau pagaminusi savas didžialūpes lėles Mattel atsigriebė už viską.
Nors jau kelis metus iš eilės, lėlių pardavimai silpsta, iš žaislų parduotuvių ir vaikų kambarių lėlės trauktis neplanuoja.
Prieš pradėdant aimanuoti "kur ritasi pasaulis",pagalvokite kuo blogos ir ar tikrai blogos šitos lėlės.
Pirma, nereikia pamiršti, kad lėlės yra fashion dolls , todėl turi atspindėti šiuolaikines šukuosenų, drabužių ir, atsiprašau, bet figūrų madas. Jų negalima tapatinti su kūdikius vaizduojančiomis lėlėmis.
Pažvelgus į šiuolaikinius kutiurjė eskizus, tikrai neliks klausimų kodėl Mattel savo lėlėms parinko tokias proporcijas. Tada atkreipkime dėmesį ir į 60-tųjų eskizus ir pamatysime ten kiek klasikiškesnį, labiau "barbišką" moters įvaizdį. Taigi, lėlės yra mūsų laikmečio atspindys, patinka jis mums ar ne.
Ką jau sakyti? 2016 metais Mattel pradėjo bendradarbiauti su Lady Gaga ir jos programa Born this Way. Kokie herojai, tokios ir lėlės. Labai, mano galva, vaizdingas.
Apskritai išskirtinumas, savęs pripažinimas su visom ydom, yra pagrindinė žinutė, kurią gamintojas perduoda per savo lėles. Tobulumas jau nesvarbu. Svarbu būti savimi. Mes gi buvom pripratinti į kažką lygiuotis ir siekti tobulumo. Va ir žaidėm su barbėmis.
Aš negaliu nelyginti Monster High su Barbe, nes jos tikrai panašios, neatsižvelgiant į skirtingą išvaizdą. Pažiūrėkime.
Vienas iš svarbiausių akmenų mestų į Monster High daržą lėlių perdėtas seksualumas, iššaukiantis makiažas, atvira apranga.
Dauguma sutinka, kad šešių metų mergaitės, kurių požiūris į moteriškumą, sveikos gyvensenos įpročiai tik pradeda formuotis yra netiksliai parinkta auditorija. Skeptikai pabrėžia, kad nieko gero nebus, jei mergaitė priims tokią išvaizdą kaip standartą. Taip, tiesa.Tiesa nenuginčijama. Tačiau pažiūrėkime į Barbę. Kuo jos provokuojantys sijonai, skiriasi nuo drabužių nešiojamų Monster High? Prisiminkime kiek daug pasakyta apie tai, kad žaidimai su Barbe įtakoja per didelį busimos merginos lengvabūdiškumą, perdėtą rūpinimąsi savo kūnu, nesirūpinimą išsilavinimu ir pan. Praėjo keli dešimtmečiai ir štai atsirado kitas "blogis", kuris Barbę lyg ir išteisino.
Apskritai išskirtinumas, savęs pripažinimas su visom ydom, yra pagrindinė žinutė, kurią gamintojas perduoda per savo lėles. Tobulumas jau nesvarbu. Svarbu būti savimi. Mes gi buvom pripratinti į kažką lygiuotis ir siekti tobulumo. Va ir žaidėm su barbėmis.
Aš negaliu nelyginti Monster High su Barbe, nes jos tikrai panašios, neatsižvelgiant į skirtingą išvaizdą. Pažiūrėkime.
Vienas iš svarbiausių akmenų mestų į Monster High daržą lėlių perdėtas seksualumas, iššaukiantis makiažas, atvira apranga.
Dauguma sutinka, kad šešių metų mergaitės, kurių požiūris į moteriškumą, sveikos gyvensenos įpročiai tik pradeda formuotis yra netiksliai parinkta auditorija. Skeptikai pabrėžia, kad nieko gero nebus, jei mergaitė priims tokią išvaizdą kaip standartą. Taip, tiesa.Tiesa nenuginčijama. Tačiau pažiūrėkime į Barbę. Kuo jos provokuojantys sijonai, skiriasi nuo drabužių nešiojamų Monster High? Prisiminkime kiek daug pasakyta apie tai, kad žaidimai su Barbe įtakoja per didelį busimos merginos lengvabūdiškumą, perdėtą rūpinimąsi savo kūnu, nesirūpinimą išsilavinimu ir pan. Praėjo keli dešimtmečiai ir štai atsirado kitas "blogis", kuris Barbę lyg ir išteisino.
Be abejo, ne visi tėvai, kurie leido savo mergaitėms žaisti su minėtomis lėlėmis, svajoja savo dukteris matyti žingsniuojančias podiumu. Visos šitos lėlės vaikų fantazijos pagalba, virsta ir gydytojomis, ir mokytojomis ir pardavėjomis. Svarbios yra tos vertybės, kurias tėvai įskiepija vaikui.
Mamos, ar jus žaidėte su Barbėmis ar jos pigesnėmis antrininkėmis? Ar jaučiate, kad jos įvaizdis turėjo įtakos jūsų vertybėms? Ar nuo to pradėjote laikytis dietų ir nešioti vos dengiančius kūną drabužius? Juk nebūtinai, kad pažiūrėjus į tokią lėlę mes norėsime būti į ja panašios.
Psichologai teigia, kad visgi tokios nuogos ir išdažytos lėlės formuoja mergaitės tobulumo suvokimą. Nesiginčysiu, nes neturiu psichologo išsilavinimo. Bet aš matau kur kas didesnę grėsmę einančią iš ekranų, žurnalų, kartais net pačių mamų.
Aš prisimenu, kaip mano Barbė iš savo super trumpos suknelės persirengdavo į pačios siutus džinsus, iš kažkur tai atsiradusius tautinius drabužius, balines sukneles. Jos buvo visa kuo tikėjau yra gera būti, o ne tik ką siūlė gamintojas.
Tas pats ir su lėlėmis monstrais, pliušiniais krokodilais, meškomis.
Šiuolaikinis pasaulis vis labiau nutrina ribas tarp vyrų ir moterų rolių. Emancipacija jau seniai gerai pastebima ir tarp žaislų. Neretai žaislai kurie turi aiškią genderizaciją( mašinos -berniukams, lėlės -mergaitėms) kritikuojami. Spalvų ar iškabų pagalba išskirti parduotuvių padaliniai iki šiol viešpatauja, tačiau didėja šitų rožinių/mėlynų stereotipų panaikinimo judėjimas. Vienas didžiausių žaislų parduotuvių tinklas Toys"R"Us (~1861parduotuvių) 2015 metais panaikino berniukų/mergaičių padalinius. Tai yra daroma, nes tikima, kad mergaitės nuo pat vaikystės turi ne tik repetuoti savo šeimininkės, motinos, auksarankės roles, bet ir lavinti inžinerinius, mokslinius interesus. Skamba gerai, nors ir pakankamai ginčytinai.
Štai kodėl nereikia stebėtis, jog tokie vėjai keičia ir filmukų herojes, o, tuo pačiu, ir lėles. Štai jums ir monstrai (įprastai priskiriami berniukų interesams) įžengė į lėlių pasaulį ir prigijo ten kaip reikiant. Mergaitės daugiau nesibaimina tokių padarų, veikiau atsikrato ledžių principų "juk tu mergaitė". Maždaug 6-13 metų berniukams pradeda patinka įprastai šleikštulį sukeliantys dalykai (snargliai, seilės, sliekai, pabaisos). Kuo mergaitės labiau atsikrato "rožiniškumo", tuo daugiau įsileidžia ir tokių interesų. Štai kodėl lėlės su dviems galvomis, voratinkliu apaugusios kojos, randai ar ,kartu su lėle parduodamas karstas , jų nebaugina, o traukia.
Kas man labiausiai nepatinka apie šitas lėles, tai kad jų pardavimai skatinami filmukais, rodomais per internetą. Tai iškart duoda šabloną vaiko žaidimams ir, jei tai būtų man patinkantis įvaizdis, neturėčiau nieko prieš. Tačiau peržiūrėjusi keletą serijų, negalėčiau teigti, kad "šitas filmukas apie gėrį ir draugystę", kaip yra pozicionuojama. Kodėl tėvai rodytų savo mažametėms paauglių situacijas? Kodėl norėtų, kad pati geriausia mokinė klasėje būtų rodoma kaip seilėjanti, nieko negalinti ištarti herojė?
Žiūrėdamos tokias istorijas, mergaitės tikrai bandys atkartot savo žaidimuose. Šitos mielos monstrės jau netaps daktarėm, nes turi išsamiai pateiktą rolę.
Žaidimas turi būti neatsiejamas nuo fantazijos.Jis neturi nukentėti nuo labai tikroviškai sukurto personažo.
Labai gerai, kad visi turime galvas ir pasirinkimą. Tikriausiai kai jūsų mažametė paprašys vieną iš monstrių dovanu, jus jau turėsite savo nuomone ir neprarasite savitvardos jei nuspręsite, kad tokie žaislai ne jums.
Aš visgi linkstu prie to, kad svarbiausia yra žinoti kaip vaikai žaidžia su žaislais, nes tų istorijų jie semiasi iš gyvenimo- jūsų ar suvaidintų. Jei vakarais žiūrite serialus, kur yra vietos ir lytiniams santykiams ir apgavystei, o dar patys mėgstate veltis į konfliktus, tai nelaukite, kad mergaitę ištaisys tik "teisinga lėlė".
Mamos, ar jus žaidėte su Barbėmis ar jos pigesnėmis antrininkėmis? Ar jaučiate, kad jos įvaizdis turėjo įtakos jūsų vertybėms? Ar nuo to pradėjote laikytis dietų ir nešioti vos dengiančius kūną drabužius? Juk nebūtinai, kad pažiūrėjus į tokią lėlę mes norėsime būti į ja panašios.
Psichologai teigia, kad visgi tokios nuogos ir išdažytos lėlės formuoja mergaitės tobulumo suvokimą. Nesiginčysiu, nes neturiu psichologo išsilavinimo. Bet aš matau kur kas didesnę grėsmę einančią iš ekranų, žurnalų, kartais net pačių mamų.
Aš prisimenu, kaip mano Barbė iš savo super trumpos suknelės persirengdavo į pačios siutus džinsus, iš kažkur tai atsiradusius tautinius drabužius, balines sukneles. Jos buvo visa kuo tikėjau yra gera būti, o ne tik ką siūlė gamintojas.
Tas pats ir su lėlėmis monstrais, pliušiniais krokodilais, meškomis.
Šiuolaikinis pasaulis vis labiau nutrina ribas tarp vyrų ir moterų rolių. Emancipacija jau seniai gerai pastebima ir tarp žaislų. Neretai žaislai kurie turi aiškią genderizaciją( mašinos -berniukams, lėlės -mergaitėms) kritikuojami. Spalvų ar iškabų pagalba išskirti parduotuvių padaliniai iki šiol viešpatauja, tačiau didėja šitų rožinių/mėlynų stereotipų panaikinimo judėjimas. Vienas didžiausių žaislų parduotuvių tinklas Toys"R"Us (~1861parduotuvių) 2015 metais panaikino berniukų/mergaičių padalinius. Tai yra daroma, nes tikima, kad mergaitės nuo pat vaikystės turi ne tik repetuoti savo šeimininkės, motinos, auksarankės roles, bet ir lavinti inžinerinius, mokslinius interesus. Skamba gerai, nors ir pakankamai ginčytinai.
Štai kodėl nereikia stebėtis, jog tokie vėjai keičia ir filmukų herojes, o, tuo pačiu, ir lėles. Štai jums ir monstrai (įprastai priskiriami berniukų interesams) įžengė į lėlių pasaulį ir prigijo ten kaip reikiant. Mergaitės daugiau nesibaimina tokių padarų, veikiau atsikrato ledžių principų "juk tu mergaitė". Maždaug 6-13 metų berniukams pradeda patinka įprastai šleikštulį sukeliantys dalykai (snargliai, seilės, sliekai, pabaisos). Kuo mergaitės labiau atsikrato "rožiniškumo", tuo daugiau įsileidžia ir tokių interesų. Štai kodėl lėlės su dviems galvomis, voratinkliu apaugusios kojos, randai ar ,kartu su lėle parduodamas karstas , jų nebaugina, o traukia.
Kas man labiausiai nepatinka apie šitas lėles, tai kad jų pardavimai skatinami filmukais, rodomais per internetą. Tai iškart duoda šabloną vaiko žaidimams ir, jei tai būtų man patinkantis įvaizdis, neturėčiau nieko prieš. Tačiau peržiūrėjusi keletą serijų, negalėčiau teigti, kad "šitas filmukas apie gėrį ir draugystę", kaip yra pozicionuojama. Kodėl tėvai rodytų savo mažametėms paauglių situacijas? Kodėl norėtų, kad pati geriausia mokinė klasėje būtų rodoma kaip seilėjanti, nieko negalinti ištarti herojė?
Žiūrėdamos tokias istorijas, mergaitės tikrai bandys atkartot savo žaidimuose. Šitos mielos monstrės jau netaps daktarėm, nes turi išsamiai pateiktą rolę.
Žaidimas turi būti neatsiejamas nuo fantazijos.Jis neturi nukentėti nuo labai tikroviškai sukurto personažo.
Labai gerai, kad visi turime galvas ir pasirinkimą. Tikriausiai kai jūsų mažametė paprašys vieną iš monstrių dovanu, jus jau turėsite savo nuomone ir neprarasite savitvardos jei nuspręsite, kad tokie žaislai ne jums.
Aš visgi linkstu prie to, kad svarbiausia yra žinoti kaip vaikai žaidžia su žaislais, nes tų istorijų jie semiasi iš gyvenimo- jūsų ar suvaidintų. Jei vakarais žiūrite serialus, kur yra vietos ir lytiniams santykiams ir apgavystei, o dar patys mėgstate veltis į konfliktus, tai nelaukite, kad mergaitę ištaisys tik "teisinga lėlė".